Djun djun (taip pat žinomi kaip dundun, doundoun) - Vakarų Afrikos bosinių būgnų komplektas, kuris išsivystė kartu su djembe būgnais Vakarų Afrikos Mande genties ansamblyje IX amžiuje. Kiekvienas bosinis būgnas yra padarytas iš medžio kamieno, kuris padengiamas iš abiejų pusių karvės oda (kartais naudojama ožkų oda), kuri pritvirtinama virve ir geležiniais lankais.

Bosinių būgnų komplektą sudaro trys būgnai:
Dundoumba – apimtimi didžiausias, žemiausio tono būgnas.
Sangban – vidutinės apimties, vidutinio tono būgnas.
Kenkeni – aukščiausio tono, mažiausios apimties būgnas.

Djun djun sukuria ritminę bazę djembe būgnui. Yra du pagrindiniai djun djun grojimo būdai. Vienas yra tradicinis, kuomet tris muzikantai turi po vieną būgną, viena ranka groja su medine lazdele, kita muša metalinį varpą kabantį ant būgno viršaus. Kitas grojimo būdas vadinasi baletas, mat taip yra grojama vakarų Afrikos nacionaliniuose baletuose. Vienas arba daugiau muzikantų groja su visu djun djun komplektu. Toks grojimas leidžia atlikti daugiau įvairių variacijų turinčius afrikietiškus ritmus.

Djembe – tai oda dengtas bugnas, atrodantys lyg didžiulė taurė. Šiuo būgnų yra grojama plikomis rankomis. Pavadinimas djembe kilo Bamana gentyje Malyje, išvertus reiškia “visi kartu susirenka”. “Dje” yra veiksmažodis reiškiantis susirenka, “be” verčiasi kaip kiekvienas. Taurės forma, medžio kietumas, vidiniai išpjaustymai, skirtinga oda leidžia pagaminti įvairiausių tonų djembes. Trys pagrindiniai šio būgno garsai yra bosas, tonas, slap‘as. Bosas yra žemiausias garsas, mušamas per būgno vidurį. Tonas yra aukštesnis, labiau apvalus garsas, kuris grojamas per būgno kraštą suglaustais pirštais. Slap‘as aukštas garsas, grojamas per būgno kraštą praskėstais pirštais.

Cowbell – perkusinis instrumentas naudojamas įvairiuose muzikiniuose stiliuose. Šio instrumento pavadinimas kilo nuo paprasto varpelio, kurį rišdavo piemenys ant karvės kaklo, kad gyvūno ganydami nepamestų. Šie instrumentai yra įvairiausių dydžių bei tonacijų, paprastai grojama yra su keletą cowbell’ų.

Būmgarsiai - tai lengvos, tuščiavidurės, spalvotos, plastikinės, įvairaus ilgio tūtos. Skirtingo ilgio vamzdžiais išgaunami skirtingų aukščių garsai. Būmgarsiai priskiriami melodinių perkusinių instrumentų grupei. Būmgarsiais išgaunami garsai, jais suduodant į įvairius paviršius: stalą, koją, delną, grindis ir t.t. Būmgarsius dažnai naudojami norint pagyvinti muzikinius pasirodymus. Dažnai muzikos pedagogai juos naudoja kaip priemones supažindinti vaikus su ritmo melodijos ir harmonijos pagrindais. ISTORIJA: pjaustydamas kartono tūbas perdirbimui, 1994 metais būmgarsio idėją sugalvojo Craig'as Ramsell'is. Jis pastebėjo, kad skirtingo ilgio vamzdžiai išgauna skirtingo aukščio garsą ir nusprendė ištirti jų kūrybinį potencialą. Šiomis dienomis būmgarsiai plačiai naudojami muzikos terapijos metu bei komandos formavimo renginiuose. Būmgarsiai atskleidžia neribotas galimybes kurti, muzikuoti, improvizuoti. Su jais lengva ir smagu groti, sukuriama nuotaikinga atmosfera.